Pagrindinis meniu

 

 


Kilmės šaltiniai. Dažnai būna, kad valstietiškos kilmės lietuviui sunku sukurti kelių šimtų metų genealoginį medį.
 

 

 

Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugija

VIRTUALUSIS ARCHYVAS

   

 

Žemaičių vyskupystės 1845 - 1847 m. gyventojų sąrašai

     Matydami didelį genealoginių duomenų stygių lietuviškame internete, nusprendėme patalpinti Lietuvos stačiatikių vyskupystės archyviniame fonde Nr.605 neseniai surastus ir, mūsų nuomone, labai įdomius 1846-1847m. dokumentus su trisdešimt trijų Žemaičių Romos katalikų vyskupystės parapijų gyventojų sąrašais. Kol kas neturime galimybės išversti jų į lietuvių kalbą. Todėl nutarėme sukurti virtualų archyvą ir jame patalpinti nuskenuotus originalius dokumentus . Šie įdomūs genealogijos šaltiniai iki šiol ramiai sau gulėjo Lietuvos valstybės istorijos archyvo saugyklose ir genealogijos tyrinėtojams buvo beveik nežinomi. Tai visiškai suprantama, nes mažai kam galėjo ateiti į galvą ieškoti genealoginių duomenų apie Lietuvos gyventojus, kurių dauguma priklausė Romos katalikų bažnyčiai, XIXa. Lietuvos stačiatikių religinių institucijų archyvuose. O ir patys stačiatikių vyskupystės archyvinio fondo katalogai (apyrašai) yra nekokybiški, sudaryti apie 1956m. prasta rusų kalba ir juose silpnai atsispindi archyvinių dokumentų turinys. Nesame tikri, ar šis fondas ir ateityje bus tinkamai sutvarkytas, nes dabartinė Lietuvos valstybės archyvų politika nėra nukreipta į informacinių sistemų kūrimą ir modernizavimą.

     Šie sąrašai buvo sudaryti 1845 - 1847 m. po graikų- unitų bažnyčių uždarymo Lietuvos stačiatikių vyskupystės konsistorijos potvarkiu, siekiant nustatyti, kiek Žemaičių vyskupystės gyventojų vis dar išpažįsta graikų - unitų ir katalikų tikėjimą ir priklauso ne stačiatikių, o katalikų bažnyčių parapijoms. Matyt, analogiški sąrašai buvo ruošiami ir Vilniaus bei Seinų vyskupystėse, tačiau kol kas jų dar neradome.

    Sąrašai yra sudaryti tuometinių katalikų bažnyčių klebonų rusų ir lenkų kalbomis. Nurodomi kaimai, dvarai, miesteliai, vienkiemiai, palivarkai ir pagal sodybas vardijami čia gyvenančių įvairių luomų gyventojų vardai ir pavardės. Genealogijai ypač vertinga tai, kad kai kurių parapijų klebonai nurodė ir ištekėjusių moterų mergautines pavardes, gyventojų amžių, ekonominį statusą (sodybos ar dvaro savininkas, samdinys, tarnautojas ir pan.).    

    Tikimės, kad informacijos apie savo senelius ir protėvius čia ras ne tik genealogijos „ fanai“, genealogai - profesionalai ar savo krašt , kaimo ar miestelio istorijos tyrinėtojai, bet ir kiekvienas besidomintis savo šaknimis. Puikiai suprantame, kad perskaityti XIXa. rankraštį, tuo labiau rašytą lenkų ir rusų kalbomis, galės tik tie, kurie yra buvę archyvuose, tyrinėję senąsias bažnyčių metrikų knygas ir yra susipažinę su paleografija. Todėl siekdami nors šiek tiek palengvinti naudojimąsi, išvertėme gyvenviečių pavadinimus. Rėmėmės 1976m. Z.Noreikos ir V.Stravinsko redaguotu „Lietuvos TSR administracinio- teritorinio suskirstymo žinynu“. Dabar mūsų virtualiame archyve pateikiame dokumentus su Batakių, Girdiškės, Kurtuvėnų, Pagramančio, Skaudvilės, Tenenių, Tverų, Vėžaičių, Žemalės ir Žvingių Romos katalikų bažnyčių parapijiečių sąrašais.

Parengė Sigita Gasparavičienė, istorikė genealogė,
LGHD pirmininko pavaduotoja